vilkimas

vilkìmas sm. (2) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, FzŽ380, PolŽ¹281; D.Pošk, GTŽ, vilkìmos ind. 1. refl. → 1 vilkti 1 (refl.): Pastrugink [kelnes], tas vilkìmos žeme labai bjauriai Krš. 2. → 1 vilkti 3: Antru vilkimù paėmėm viską (visus medžius iš miško) Šk. Ėjo žmonės ne tik lietaus išgrauža, o korėsi stačiai į skardį, suko palei rąstų vilkimo griovį J.Balt. Viena iš įdomiausių apeigų yra trinkos vilkimas per kaimą, užvežant ją į kiekvieną kiemą (toks Kalėdų paprotys) rš. Tas bluko vilkimas toks tebuvo, kad mergės ir vaikiai giedojo juokais „bernelius“: tabalai, tabalai, visi garbin tavi Dr. 3. → 1 vilkti 4. ║ PolŽ¹25 Vilkimo lynas PolŽ33. 4. → 1 vilkti 6: Ta čia y[ra] veltuo, ka tas vienas vilkìmas neapsimoka Trk. | Vien iš pieno vilkìmo nepragyvensi, i ka dar tujau apmokėtų Krš. 5. refl. Rdn → 1 vilkti 11 (refl.). ║ Ta tavo vilkìmos į tokias tolybes Krš. Tas vilkìmos visur mun pasiutimą kela, senis tura sėdėti Krš. Pasiutęs vilkìmos visų į tokius sprogimus, nora gerti visi kaip šunys Šv. 6. → 1 vilkti 21: Atsibodo mun tie [vaiko] vilkìmai, motyna tevelkie Krš. 7. → 1 vilkti 27: [Vidmantas] stebėjos, pats nejusdamas savo vilkimo Vaižg. \ vilkimas; antvilkimas; apvilkimas; atsivilkimas; įvilkimas; išvilkimas; nuvilkimas; pavilkimas; pervilkimas; privilkimas; suvilkimas; užvilkimas